- žėrutingas
- žėruti̇̀ngas, žėruti̇̀nga bdv. Žėruti̇̀ngi skalū̃nai.
.
.
žėrutingas — žėrutìngas, a adj. (1) Rtr, BŽ522, KŽ, DŽ1; GTŽ turintis daug žėručio: Lietuvoje yra žėrutingų smėlių, molių bei sudūlėjusių granitų LEXXXV267. [Smaragdas] dažniausiai randamas žėrutingose uolienose LTEX257 … Dictionary of the Lithuanian Language